|
Mes laukiame Jūsų
Kreipiuosi į žmones, kurie ateis į mūsų organizaciją. Mūsų darbas
ir siekiai skirti Jums. Sutinku - skamba šiek tiek pompastiškai.
Vis tik - tai yra tiesa, į kurią remsimės, ieškodami sprendimų.
Jūs ir Mes...Savi ir svetimi...Kartais geranoriški ir kantriai atidūs,
kartais kaprizingi ir atsiriboję neperregima siena...Jūs - didelių
išbandymų patyrę žmonės, mes - organizaciją atstovaujantys žmonės...Negi
pamiršai, kad augom vienoj gatvėj, mieste ar šaly...Įvairiai augom
po ta pačia saule, kuri kasmet nubučiuodavo riestanosėm strazdanom.
Vaniliniai ledai, sportinis dviratis, pieniškas šokoladas, fotoaparatas
ir mamos bučinys. Visa, nuo ko virpėjo vaikiška širdelė. Vieni to
turėjom daug, kiti - mažiau. Žinau, kad yra ir tokių, kuriems šitie
dalykai vaikystėje buvo nepasiekiami lyg skrydis i Mėnulį. Ir skauda
tada...ilgai, ilgai skauda...žinau kaip skauda. Idant visą laiką
mumyse gyvena tas mažylis, kuris aplinką tyrinėja apskritom nuoširdumo
akim. Turiu vilties, kad išgirsi mane. Aš ištiesiu tau ranką. Ne
tam, kad atsiremtum. Tai būtų pernelyg didelė prabanga. Remtis galima
į sieną ar tvorą. Aš ištiesiu Tau ranką ne tam, kad tempčiau skubriai
pirmyn, mintydama, kad pats nesuskubsi. Aš ištiesiu Tau ranką, nes
noriu su Tavim susipažinti, pasisveikinti ir paklausti: "Kaip
Tu gyveni? Ar viskas gerai?" Tai partneriškas pasisveikinimas.
Pasisveikinimas, padėsiantis pagrindą tolesniam bendradarbiavimui.
Bendradarbiavimui, kuris ne visada bus lengvas ir rezultatyvus Deja,
turiu būti Tau atvira. Bet, antra vertus, ką gi esi gavęs lengvai?
Ar šiandien tuo "lengvu" labai džiaugiesi?
Dirbsime kartu. Lyg mozaiką iš spalvotų stiklo karoliukų sudėsim
prisiminimus, viltis ir svajones. Žinau, sudėlioti juos skaudu.
Tai netapatu vasariniam žemuogių vėrimui ant smilgos. Spalvoti stiklo
gabaliukai ne tik blizgūs ir viliojantys. Jie duria, žeidžia ir
skaudina. Bus sunku, mano drauge. Pažadėti galiu tik tiek, kad neliksi
vienas. Tik tiek
Net tiek
Būsim drauge. Tu ir mūsų organizacija.
Nedidelis kolektyvas. Tegu tai būna Tavo namais. Ta pradžia, kur
pažinsi save, suprasi save, pamilsi save, patikėsi savim. Ar daug
tai? Norėčiau, kad į šitą klausimą atsakytum pats
Angelė Suchovienė, Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacijos
vadovė.
|
|
|