Kas yra probacija ir kodėl ji yra tokia svarbi?

Teisingumo vykdymas yra labai atsakinga ir subtili teisėjo veikla, nieko bendro neturinti su biurokratiniais teisiniais stereotipais ir šablonais. Visų pirma teisinga bausmė yra efektyvi tuo atveju, jeigu buvęs nusikaltėlis pasitaiso ir sugeba tapti visaverčiu visuomenės nariu, kai pasiekiama realių nuteistojo perauklėjimo tikslų. Be to, reikia turėti galvoje, kad nusikaltėlius pataiso ne žiaurios priemonės kalėjimuose, o bausmės neišvengiamumas. Žiaurumas paprastai sukelia atsakomąjį nuteistųjų įniršį, netgi skatina recidyvinį nusikalstamumą. Kalėjimas ir kolonijos visada buvo ir kol kas tebelieka ’apsikeitimo patirtimi’ mokyklomis, neišvengiamo žmogaus degradavimo vietomis. Net trumpalaikis asmens įkalinimas dažnai tampa svarbiausių jo socialinių ryšių nutrūkimo, atskirties priežastimi. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į kalėjusius asmenys, jie dažnai jaučiasi atstumti ir nepriimtini aplinkiniams. Visa tai byloja apie tai, kad būtina, taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, tobulinti ir plėsti valstybėje egzistuojančią probacijos formų sistemą.

Pagrindinis probacijos bruožas yra, tai, kad nuteistasis asmuo bausmę atlieka neizoliuotas nuo savo įprastos gyvenamos aplinkos. Nuo kitų bausmių, taikomų neizoliuojant asmens, tokių kaip bauda, pareigų atėmimas, probacija skiriasi tuo, kad jos vykdymo metu atliekama nuteistojo asmens priežiūra - socialinių - pedagoginių priemonių taikymas. Probacija susideda iš dviejų dalių: pirma tai yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kurios turinį sudaro įpareigojimai ir draudimai, vis labiau suvaržantys nuteistojo asmens teises, - antra, probacija siekiama padėti nuteistajam asmeniui, - jos priežiūros turinį sudaro socialinės, psichologinės paslaugos, kurių metu siekiama išsiaiškinti pagrindines nuteistojo problemas ir padėti jam jas išspręsti. Taigi, probacijos formas apima, ne tik baudžiamosios atsakomybės priemonės. Ją sudaro socialinė pagalba nuteistiesiems ir iš įkalinimo vietų paleistiems asmenims, taip pat nuteistųjų priežiūra paleidus juos iš įkalinimo vietų. Probacija yra labai tampriai susijusi su tos šalies, kurioje ji taikoma kultūrinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis.

Kaip jau buvo minėta, dažniausiai probacija yra laikoma baudžiamosios atsakomybės priemonė, todėl probacijos sąvoka apimtų tokias priemones kaip viešieji darbai, mediacija, elektroninis monitoringas, bausmės atidėjimas, parolis bei kitos priemonės. Šios priemonės literatūroje skirstomos į dvi grupes: ‘front door’ - priekinių durų priemonės ir ‘back door’ - užpakalinių durų priemonės. Šis skirstymas yra susijęs su tuo, kad probacija yra laikoma alternatyva laisvės atėmimo bausmei - baudžiamosios atsakomybės priemonių visuma, kuria siekiama išvengti nuteistojo asmens izoliavimo. Laisvės atėmimo galima išvengti dvejais būdais: taikant baudžiamosios atsakomybės priemones, kurios padėtų išvengti laisvės atėmimo bausmės skyrimo (probacija, viešieji darbai) bei taikant priemones, kurios padėtų sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą (parolis).

Viena iš probacijos formų, naudojamų Lietuvoje, yra lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Jo sąlygos yra apibrėžtos LR bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje, ‘Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos’:

1. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
   
2. Nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
   
3. Gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų:
   
• asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo
  padarytus nusikaltimus, nepilnamečiai, nėščio moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), - kai jie faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
  
• asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, - kai jie yra
  faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
  
• asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, - kai jie yra
  faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
  
• asmenys, laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi
  recidyvistai, - kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
  
4. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo
   paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai.
   
5. Teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias iš šių pareigų:
   
• draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;
  
• draudimą laikytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;
  
• draudimą išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;
  
• pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį;
  
• pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos,
  jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
  
6. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
   

Apibrėžiant probacijos sąvoką, nurodant pagrindinius jos bruožus, būtina panagrinėti labai svarbią probacijos kaip baudžiamosios poveikio priemonės efektyvumo problemą. Pradėjus taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kuriais buvo siekiama ištirti taikomų baudžiamosios atsakomybės priemonių efektyvumą. Apibendrinant atliktų tyrimų rezultatus, probacijos (kaip ir kitų alternatyvių priemonių) ir laisvės atėmimo bausmės taikymo efektyvumą galima apibrėžti analizuojant jų ekonominius, kriminogeninius (kiek nuteisti asmenys nusikalto pakartotinai) bei ‘žmogiškuosius’ kaštus lyginamuoju aspektu.

Probacijos ir laisvės atėmimo bausmės ekonominių kaštų skirtumą geriausiai iliustruoja 1992/1993m. Kanadoje atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad Kanadoje probacijos priežiūros vykdymas vienam nuteistajam sudarė 10 951 dolerių, tuo tarpu tuo pačiu metu vieno asmens išlaikymas izoliavus laisvės atėmimo vietose siekė net 52 953 dolerius. Panašius rezultatus atskleidžia ir tyrimai atlikti Suomijoje: 1999 metais buvo nustatyta, kad viena diena, prižiūrint lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistą asmenį, valstybei kainavo 24 suomiškas markes, tuo tarpu viena diena įkalinimo įstaigoje buvo įkainota 623 suomiškom markėm.

Analizuojant kriminogeninius kaštus, geriausia panagrinėti įžymųjį Robert’o Martinson’o 1974 m. atliktą tyrimą. Tyrimą atlikusi grupė išnagrinėjo 231 tyrimų, atliktų tarp 1945 ir 1967m. rezultatus ir priėjo netikėtos išvados, kad recidyvo dinamika daugiau priklausydavo nuo pasirinktų kontrolinių grupių asmenų kriminalinės patirties nei nuo taikomų bausmių (intervencijos būdo). Taigi, pagal tai, kiek nuteistų asmenų vėl padaro nusikaltimus, probacijos taikymo rezultatai yra tokie patys kaip ir laisvės atėmimo bausmės taikymo rezultatai.

Kalbant apie ‘žmogiškuosius’ kaštus akivaizdu, kad probacija apima žymiai mažesnį nuteistojo asmens laisvių ir teisių suvaržymą nei taikant laisvės atėmimo bausmę. Suteikiant jam galimybę pasilikti visuomenėje išvengiama daugelio žmogaus izoliavimo neigiamų aspektų.
Atsižvelgiant į pateiktus probacijos ir laisvės atėmimo kaštus -

• probacija yra efektyvesnė baudžiamosios atsakomybės priemonė, nes yra ekonomiškesnė ir sąlyginai taupo mokesčių mokėtojų pinigus,
• probacija ne mažiau efektyviai nei laisvės atėmimo bausmė užtikrina visuomenės saugumą ir,
• kas yra svarbiausia, probacija yra humaniškesnė priemonė, nes suteikia galimybę, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymo būtinumą, kuo mažiau apriboti nuteistojo asmens teises ir laisves - galima daryti išvadą, kad probacijos, kaip valstybės prievartos priemonės, taikymas yra pagrįstas ir, esant atitinkamoms aplinkybėms, būtinas.